Jūs esate čia

Dvasinės pratybos kasdienybėje "Eik į savo kambarėlį"

Kartą vienas pranašas atvyko į miestelį su pilna pintine nedidelių maišelių ir paskelbė, kad turi
ypatingų sėklų. Žmonės klausinėjo, kuo jos ypatingos? Pranašas paaiškino, kad kasdien reikia pasėti
po vieną sėklelę, rytą palaistyti, o vakare vėl sėti naują. Po kiekvieno atlikto darbo dėkoti Dievui už Jo
pagalbą. Dievas pats pasirūpins, kad jos sudygtų ir augtų. Žmonės vėl klausinėjo, koks augalas išaugs
iš tų sėklų. Pranašas atsakė, kad tik Dievas tai žino, bet tie, kurie taip jas sėjo, įsitikino, kad šios sėklos
turi galią perkeisti širdis. Dauguma nusijuokė iš tokio pasiūlymo ir nuėjo sau. Tik keletas paėmė sėklų,
bet pamatę, kad maišelyje paprastų paprasčiausios sėklos, nusivylė ir numetė maišelius. Tik du
sutuoktiniai nusprendė pasielgti, kaip mokė pranašas. Jie kiekvienas pasiruošė po lysvę ir pasėjo po
pirmąją sėklelę, tada padėkojo Dievui už meilingą pagalbą. Kitą rytą jie palaistė lysvę, o vakare vėl
pasėjo po sėklą ir trumpai padėkojo.
Vyras ir moteris diena iš dienos kantriai vykdė savo įsipareigojimą. Pasirodė daigeliai, ilgainiui iš jų
išaugo medžiai, sužydėjo ir užmezgė vaisius – pačius įvairiausius ir gardžiausius. Žinia apie šį sodą
plačiai pasklido, žmonės iš toli atvykdavo pažiūrėti, o sugrįžę pasakodavo savo kaimynams apie
nuostabius vaisius, kurių ragavo, apie nepakartojamą gėlių aromatą, apie šio sodo šeimininkus
spindinčiais veidais ir šviečiančiomis akimis.

P.S. Tas pranašas praeitą rudenį buvo atvykęs ir į Prienus. Tik maža grupelė nusprendė pasinaudoti jo
pasiūlymu – net 33 savaites kiekvieną dieną sėjo po sėklelę ir laistė, o Dievas augino...

********

Spalio mėnesį pradėję Dvasines pratybas „Eik į savo kambarėlį“, gegužės viduryje pabaigėme. Kokie
vaisiai iš to išaugo? Tik Dievas tai žino. Gal dar tik daigeliai? Iš dalyvių pasidalinimų vienas dalykas
tikrai aiškus – tai tik kelionės pradžia. Nuostabios kelionės su Dievu ir bendrakeleiviais.
Štai keletas minčių iš pasidalinimų:
„Jaučiu dėkingumą, kad atradau šį kelią“
„Dievas tikrai atsisukęs į mane, jei aš esu čia“
„Tai ne tik koreguoja mano elgesį, bet ir sutvirtina“
„Šis kelias, ypač pasidalinimai, mane sustiprino“
„Tai jau pradėtas kelias ir jis nesibaigs – noriu to“
„Neužtenka tik vienam, reikia kažkokio bendro ėjimo, bendro buvimo – tai augina, priartina prie
Dievo“
„Atėjo toks aiškus suvokimas, kad Jėzus numirė ir prisikėlė dėl manęs!“
„Kiek dar daug klaustukų! Kokia aš dar alkana!“
„Jei jau įžengiau į šį kelią – negaliu ir nenoriu sustoti“
„Jau to reikia (kasdienės maldos su Dievo Žodžiu), kaip vandens, kaip oro, be to jau negaliu“

Tags: