Pakeliui į Santjago de Kompostelą - sustojimas Prienuose

Švenčiant Pašvęstojo gyvenimo metus, gegužės 5 d. – spalio 16 d. grupė piligrimų keliauja pėsčiomis su kryžiumi iš Žagarės į Santjago de Kompostelą, prašydami Dievo gailestingumo sau bei visam pasauliui.

Dešimtąją savo kelionės dieną piligrimai buvo sustoję Išlauže bei Prienuose, o vienuoliktąją pradėję šv. Mišiomis Prienuose, per pietus užsuko ir į Balbieriškį, o po to nukeliavo Krokialaukio link.  

Tai jau dvyliktoji didesnė Lietuvių piligriminė kelionė pėsčiomis. Piligrimai kartu su 60 kg. sveriančiu kryžiumi, keliomis statulėlėmis, neša ir Dievo tarnaitės Barboros Žagarietės paveikslą.

Šios ir ankstesnių kelionių organizatorius Gintaras Naudžiūnas sakė, kad jų laukia 4650 km, o kelionę jie yra patikėję Dievo malonei. Piligrimų grupėje – ir jau ankstesnėse kelionėse dalyvavę, ir pirmą kartą penkių mėnesių kelionei pasiryžę piligrimai.

Piligrimai pasiryžę ne tik nueiti į Santjago de Kompostelą, bet pasiekti ir prie Atlanto vandenyno esančią Fisterą. Šis labiausiai į vakarus nutolęs Iberijos pusiasalio kyšulys, kol nebuvo atrasta Amerika, buvo laikomas Žemės kraštu. Šioje vietoje viduramžiais piligrimai nusirengdavo drabužius, nusiaudavo batus ir išmesdavo į bangas. Dabar gamta nebeteršiama, o susidėvėjusius daiktus piligrimai sudegina.

Camino de Santjago – tai piligrimų kelias į Santjago de Kompostelą miestą Ispanijoje, kur didingoje katedroje ilsisi šv. Jokūbo palaikai. Joks kitas Europos istorijoje kelias neturėjo tokios reikšmės krikščionybės Europoje įvertinimui, kaip šv. Jokūbo kelias. Niekur kitur nerasime tiek daug istorijos ir kultūros paminklų.

Kelionę piligrimai neatsitiktinai kelionę pradėjo prie pat Latvijos sienos įsikūrusioje Žagarėje – norima, kad kol kas dar nepatvirtintas šv.Jokūbo kelias eitų per visą Lietuvą – nuo Latvijos iki Lenkijos, kad latviai turėtų prisijungimą prie šio kelio.

Lenkijoje šv. Jokūbo kelias jau yra nužymėtas, todėl piligrimams paprasčiau gauti nakvynę ir kitokią pagalbą.

Genovaitė Valeckienė iš Biržų dalyvauja jau antroje piligriminėje kelionėje. Pirmoji buvo 2013 m., tuomet per pusę metų trukusią kelionę piligrimai įveikė 4900 km ir nukeliavo į Gvadelupę (Meksika).

Mums nesunku, mus neša kryžius. Džiaugiamės, meldžiamės už visą pasaulį, už taiką, ypač už jaunimą, kad daugiau jų atsiverstų, nebūtų narkomanijos, abortų, už Ukrainą. Be maldų pasaulis pražus, - sakė piligrimė.

Ji juokavo, kad be geros nuotaikos kelionėje svarbiausia – turėti daug porų patogių batų!

Per dieną piligrimai vidutiniškai nueina  po 28 kilometrus. Kaip pasakojo G.Naudžiūnas, nakvynei tereikia tik stogo ir grindų. Maistą, vandenį ir asmeninius daiktus veža lydintis autobusas. Nakvynės vietas tereikėjo suderinti tik Lietuvoje, nes kitose valstybėse, per kurias eina šv. Jokūbo kelias, piligrimams nakvynės vietos yra numatytos.

Lietuvoje kiekviename miestelyje piligrimus pasitiko ir lydėjo grupės žmonių, kai kuriems nusišypsojo laimė panešti ir kryžių.

Prieniškė Danutė Olesevičienė, kuriai teko garbė panešti kryžių per Prienus, puoselėja svajonę prie piligrimų grupės prisijungti rugsėjo viduryje ir kartu įveikti paskutinius 900 kilometrų.

Laima Duoblienė