Jūs esate čia

Alfa kursui pasibaigus: kas yra tikėjimas?

    “Neužmirškime apie mumyse kartais dar sukylantį ilgesį. Atsiminkime, kad ilgesys gali atvesti prie ryšio su tuo, kas yra darnos šaltinis, būtent prie Dievo. Tiek, kiek įeiname į santykį su Dievu, kiek atrandame Jam savyje laiko ir vietos, tiek ir gyvename taip, lyg Jis būtų. Kalbu ne apie kurią nors kitą religiją, bet apie krikščionybę, kurioje Dievas yra įsikūnijęs. Tai reiškia, kad mano santykis su Juo, mano tyla, vietos Jam suradimas visą laiką yra kažkaip susijęs su visais mano santykiais, su vieta ir laiku, kurį skiriu kitiems, su kuriais bendrauju, nesvarbu kur ir kada. Dovanosime darną kitiems, kai mumyse viskas taps šventa.” (filosofas Nerijus Čepulis)

     Paskutinį advento sekmadienį Prienų bažnyčioje susirinkę Alfa kurso dalyviai drauge su visais meldėmės, dėkodami Dievui už suteiktas malones, už bendrystės džiaugsmą, už tikėjimo dovaną. Keletas žmonių bažnyčioje po Mišių, o vėliau parapijos namuose prie vaišių stalo pasidalino savo patirtimis, įspūdžiais. “Lankydama Alfa kursą supratau, kad mano krikščionybės suvokimas buvo labai siauras. Šventos Mišios pasidarė ne nuobodi pareiga, o malonus ir džiaugsmingas susitikimas su Jėzumi. Alfa savaitgalis – nuostabi nauja patirtis man. Daug visko gražaus įvyko: tai tylos laikas koplyčioje, adoracija, užtarimo malda, neįprasta išpažinties forma, giesmės... Visa tai labai sustiprino. Manau, net “senus”, lyg ir tvirtus tikėjimo pagrindus turintis žmogus turėtų čia pabuvoti”, - kalbėjo Jolanta. Kita dalyvė Gintvilė dalinosi: “Šį rudenį išgyvenau didelę krizę gyvenime. Ligos, vienatvė, bedarbystė...Nutariau, kad reikia ieškoti kokios nors veiklos, bendruomenės. Labiausiai norėjosi būti ten, kur būtų kalbama apie Dievą. Kai sužinojau apie Alfa kursą, nusprendžiau lankyti. Išsisprendė problema, kur palikti vaiką. Nors mano tikėjimo kelionė buvo prasidėjusi daug anksčiau, visgi buvo labai įdomios visos paskaitos, sužavėjo lektoriai, organizatoriai. Labai didelė dovana visi kurso lankytojai, pagalbininkai savanoriai. Atradau čia seses, mamas, angelus. Širdis atšilo, dvasia vėl glaudėsi prie Dievo. Įvyko materialus stebuklas - gavau darbą, mielą širdžiai. Sustiprėjau dvasiškai. Supratau dar kartą - kai žengi žingsnelį link Dievo ir žmonių su atvira širdimi, jie žengia link tavęs dešimt.”

   Gera žinoti, tikėti, patirti, kad Dievas tikrai rūpinasi mumis, kad Jis tikrai yra su kiekvienu žmogumi kiekvieną akimirką. Kai kas sako: “Kam man toji kriščionybė? Kam man tas tikėjimas? Ir taip gerai gyvenu, nieko neskriaudžiu, viskas sekasi, esu laimingas”. Tai kas gi yra tas tikėjimas ir kodėl mes taip norim tikėti?

    Pasak domininkonų vienuolio brolio Pijaus, tai visų pirma aiškus gyvenimo tikslo suvokimas ir jo siekimas. „Per savo kunigiškos tarnystės laiką teko kalbėtis su keletu tūkstančių žmonių apie jų asmenines problemas, daug diskutuoti su psichoterapeutais. Padariau išvadą: pirmas elementas, išprovokuojantis psichologines bėdas ir įvairias ligas, yra beprasmybės pajautimas. Populiaru šiandien dėl visko kaltinti stresą, pyktį, baimę, kaltės jausmą, užgniaužtas emocijas, bet mano įsitikinimu apie 75 proc. tokių bėdų kyla dėl sunkiai susekamo beprasmybės pajautimo asmenybės viduje, šeimoje, darbe ar gyvenime apskritai. Esu įsitikinęs, kad beprasmybės jausmas visų pirma kyla dėl netikėjimo, kitaip tariant, gyvenimo tikslo neturėjimo ir su tuo tiesiogiai susijusiomis gyvenimo filosofija, vertybių skalėmis. Žmogų dažnai pagauna kažkieno pasakyta puiki mintis ar idėja. Gražių svajonių, troškimų ir idėjų yra daug, o aiškios krypties nėra. Prasideda vidinis blaškymasis, o tada gyvenimo prasmės klausimas yra labai keblus. Kaip tikėjimas gydo? Visų pirma tikėjimas stabilizuoja žmogaus asmenybę. Sergant kančiai suteikia prasmę, motyvuoja viltį. Antra, esu tikras, kad Dievas egzistuoja ir neabejingas žmogui. Tai pagrindžia tiek teoriniai svarstymai, tiek istoriniai milijardų žmonių liudijimai. Gijimo procese dalyvauja medicina, ligonio pastangos, bet svarbiausias trečiasis faktorius – Dievas“,- sakė brolis Pijus (iš bernardinai.lt).  Tačiau tik pažintas ir teisingai suvoktas tikėjimas atveria kelią Dievo veikimui. Siekiant harmoningo, kokybiško tikinčio žmogaus gyvenimo, būtina stengtis pažinti tikėjimo esmę.  Alfa kursas pateikia pagrindines krikščionybės tiesas, siekdamas, kad jo klausytojai atrastų asmeninį santykį su Jėzumi. Tiktai toksai tikėjimas parodo kelius laimės ir harmonijos link. Duoda viltį ir dvasios tvirtumą.

Danutė Olsevičienė

   

   Pasibaigus Alfa kursui Prienų parapijoje, noriu pasidalinti, ką patyriau šio kurso metu.

    Man tai buvo galimybė rasti artimesnį santykį su Jėzumi, pasidalinti savo mintimis, gauti atsakymus į esminius gyvenimo klausimus bei rasti bendraminčių.

    Kiekvienas susitikimas prasidėdavo Dievo šlovinimu ir malda. Dalyviai turėjo galimybę išklausyti ir Kauno Vytauto Didžiojo universiteto teologijos fakulteto dekano dr. Beno Ulevičiaus bei Vilniaus universiteto dėstytojo dr. Valdo Mackelos mokymus. Po to mažose grupelėse vykdavo diskusijos, pasidalinimai apie tai, ką išgirdome, taip pat apie savo gyvenimo patirtis. Kursui įsibėgėjus, jau po šeštojo susitikimo, vyko Alfa savaitgalis, kurį praleidome Marijampolės Marijonų vienuolyne.

   Gruodžio 20 dieną drauge su visa parapija šventėme 12 savaičių trukusio Alfa kurso užbaigimą, kuris sutapo su paskutiniu advento sekmadieniu. Tuo metu Prienų Kristaus apsireiškimo bažnyčioje rekolekcijas vedė bei pamokslą sakė Vilniaus Kunigų seminarijos dėstytojas, katalikų radijo "Mažoji studija" redaktorius, vienuolis pranciškonas kun. Julius Sasnauskas. Jis taip pat priminė, jog jau prasidėjo Šventieji Gailestingumo metai. Kunigas kartu pasveikino minėtojo kurso dalyvius bei pakvietė pasidalinti savo mintimis. Keletas liudytojų pasakojo apie Alfa kurso patyrimus, sakydami, kad kurso dėka suvokė krikščionybės esmę, Šv. Mišios pasidarė džiaugsmingas susitikimas su Jėzumi. Ypač įvertino Alfa savaitgalį, minėjo tylos akimirkas koplyčioje, adoraciją, užtarimo maldą. Dalyvaujantiems didelį įspūdį paliko neįprasta išpažintis dialogo forma. Daugelis minėjo, jog kursas yra užbaigiamas, tačiau tai nėra pabaiga, o tik tolimesnio ir dar gilesnio pažinimo pradžia, jie taip pat skatino prisijungti ir kitus bendruomenės narius.

    Pasibaigus šv. mišioms, visi buvo mielai kviečiami į parapijos namus tęsti Alfa kurso užbaigimo šventę. Pirmiausia sveikinimo žodžius tarė klebonas Jonas Baliūnas. Jis pabrėžė, kad mūsų gyvenime atsivėrė kažkas naujo, naujo tikėjimo  horizontai. Kiekvienas švenčiame savo mokinystę ir pašaukimą. Vėliau svečias  V. Mackela susirinkusiems pasakojo apie tikėjimo svarbą ir tikinčiųjų žmonių tipus, kad tik praėjus tam tikram laikui suprantama, jog bažnyčia nėra svetimas dalykas. Po to buvo dėkojama Alfa kurso pagalbininkų komandai, užtarimo maldos grupelės žmonėms, galiausiai įteikiami „atestatai” užbaigusiems šį Alfa kursą. Prie vaišių stalo vyko dalyvavusiųjų Alfa kurse pasisakymai, buvo pristatytos tolesnio dvasinio lavinimosi galimybės: Šventojo Rašto studijų grupė, Maldos grupė, Beta kursas.

    Išsiskirstėme jausdamiesi vienos šeimos nariais.

   Jolanta Montvidienė

Tags: